Psichikos sveikata COVID-19 protrūkio metu
Data
2020 03 19
Įvertinimas
Normalu jausti stresą, nerimą, liūdesį ar net pyktį krizės ir nežinomybės laikotarpiu, kokį išgyvename šiuo metu. Nerimaujame dėl artimųjų ir savo sveikatos, darbų ar gręsiančių ekonominių sunkumų, apribotų sveikatos priežiūros paslaugų, vaikų ugdymo proceso užtikrinimo, turime pasirūpinti jų užimtumu namuose. Patiriame bejėgiškumą, nes negalime nuspėti viruso paplitimo masto, pasveikimo veiksnių. Visa tai neigiamai veikia mūsų psichikos sveikatą. Todėl būtina įsiklausyti, ką pataria specialistai, kad lengviau įveiktume sunkumus, su kuriais susiduriame, ir išsaugotume psichikos sveikatą tokioje sudėtingoje situacijoje.
- Net ir griežtai laikydamiesi karantino taisyklių, neapleiskite socialinių ryšių – šiuolaikinės komunikacijos priemonės leidžia tai daryti. Kalbėkitės su žmonėmis, kuriais pasitikite, iš kurių galite sulaukti pagalbos. Bendraukite su šeimos nariais ir draugais. Jeigu kažkas iš Jūsų artimųjų ar draugų pateko į griežtesnio karantino sąlygas, bendraukite su jais telefonu, taip palaikydami juos.
- Likę namuose, pasistenkite neapleisti sveiko gyvenimo būdo: sveikai maitinkitės, pakankamai miegokite, mankštinkitės, išeikite pasivaikščioti ten, kur saugu ir nėra daug žmonių. Nerimo malšinimas alkoholiu nėra tinkama strategija.
- Jeigu nerimas darosi per stiprus, kreipkitės į specialistus. Daugelis jų pasiekiami internetu ir konsultuoja naudodami SKYPE, VIBER, MESSENGER, WHAT‘S UPP ar kitas programėles. Taip pat veikia telefoninės pagalbos linijos, tokios kaip Vilties linija, Sidabrinė linija ir kitos. Apie emocinės paramos galimybes internetu daugiau galima rasti čia: http://www.klausau.lt/
telefonai - Sekite naujienas, tačiau apribokite gaunamos informacijos kiekį. Tikrinkite naujienas tik vieną ar du kartus per dieną, geriausiai tuo pačiu metu. Rekomenduojama rinktis oficialius patikimus informacijos šaltinius, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos arba Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešimus.
- Nepamirškite, kas Jums teikia malonumą ir leidžia nukreipti dėmesį nuo varginančių minčių. Skaitykite knygas, klausykitės raminančios muzikos, relaksacijos įrašų, žiūrėkite filmus, aptarkite juos su draugais. Pavyzdžiu gali tapti koronaviruso paralyžiuotos Italijos gyventojai – jie sutartu laiku išeina į daugiabučių namų balkonus ir drauge dainuoja dainas, klausosi muzikos, žiūri filmus.
- Išsaugokite rutiną. Pasistenkite suteikti dienai tam tikrą struktūrą, planuodami ateinančios dienos veiklas. Tai padeda grąžinti kontrolę, kurios praradimas šiomis dienomis ypač skatina nerimą. Dienos režimas ypatingai svarbus vaikų turinčioms šeimoms.
- Jei turite psichikos sveikatos sutrikimų, labai svarbu nenutraukti gydymo. Jeigu buvo numatytas vizitas į gydymo įstaigą, susisiekite su ja telefonu, gydytojas nurodys, kaip turėtumėte elgtis. Jei reikia tęsti gydymą vaistais, karantino sąlygomis gali būti išrašomi elektroniniai receptai, o vaistus atsiimsite vaistinėje, pateikę asmens dokumentą.
- Žmonijos istorija liudija, kad iškilus grėsmei kiekvienam bendruomenės nariui, stiprėja bendrumo jausmai. Žinoma ir tai, kad epidemijų metu su infekcinėmis ligomis susijusi stigma gali skaldyti visuomenę, tačiau būtent tokiomis aplinkybėmis nepaprastai reikalingas bendradarbiavimas ir savitarpio pagalba. Jei dažnai jaučiate bejėgiškumą ar norite padėti gerinti susiklosčiusią situaciją, pasvarstykite apie savanorystės galimybes. Galbūt kažkam iš vyresnių kaimynų galite padėti susisiekti su giminaičiais ar nueiti į parduotuvę. Jeigu nesate rizikos grupėje, pasidomėkite, ar artimiausioje ligoninėje netrūksta kraujo donorų.
PSO rekomendacijas dėl psichikos sveikatos COVID-19 protrūkio metu galite rasti: https://www.who.int/docs/
