Spalio 1 d. – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena

Data

2018 09 28

Įvertinimas
0
spalio8.jpg

Visame pasaulyje spalio 1 dieną minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, kurią 1990 m. gruodžio 14 d. paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Šių metų Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos tema „Švęskime kartu su pagyvenusiais žmonėmis – žmogaus teisių ambasadoriais“. Šia tema siekiama:

► skatinti Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimą ir kasdieniniame pagyvenusių žmonių gyvenime;

► padidinti pagyvenusių žmonių, kaip lygiateisių visuomenės narių, matomumą, kuriuo siekiama užtikrinti pagyvenusių žmonių teises visose gyvenimo srityse;

► atsižvelgiant į pažangą ir iššūkius visapusiškai užtikrinti pagarbą pagyvenusių žmonių teisėms ir laisvėms;

► žmogaus teisių visuose gyvenimo etapuose užtikrinimui sutelkti viso pasaulio auditoriją.

Šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 7 milijardai gyventojų, 9 proc. iš jų sudaro 65 m. ir vyresni asmenys. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos prognozėmis, iki 2050 m. ši visuomenės dalis išaugs dvigubai – iki 16,5 proc.

Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, visuomenė sparčiai sensta. Nors bendras Lietuvos gyventojų skaičius mažėja, pagyvenusiųjų dalis didėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009 m. pradžioje Lietuvoje pagyvenę asmenys sudarė 16 proc., 2014 m. pradžioje – 18,4 proc., o 2017 m. pradžioje – 19,3 proc.  šalies nuolatinių gyventojų. 2017 m. pradžioje pagyvenusių žmonių buvo 1,3 karto daugiau nei vaikų (0–14 metų amžiaus). Europos Sąjungos statistikos tarnyba prognozuoja, kad 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus vyresni nei 60 metų, o Europos Sąjungos 27 valstybių narių vidurkis – 35 procentai.

Gyvenimo būdo pasikeitimas, pažanga diagnozuojant ir gydant ligas, kurios anksčiau buvo pagrindinės mirčių priežastys, pailgino gyvenimo trukmę, tačiau padidino lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą, taip pat ir psichikos sveikatos sutrikimų. Svarbiausios pagyvenusių žmonių psichikos sveikatos sutrikimų priežastys yra amžiaus fiziologiniai pokyčiai, galvos smegenų senėjimas, emociniai išgyvenimai, lėtinės somatinės ligos.

Pagyvenusių žmonių psichikos sveikatos problemas lemia ne tik fiziologinės priežastys, paveldima rizika susirgti, bet ir socialiniai veiksniai, tokie, kaip vienatvė, finansinės problemos ir saugumo stoka, nepalankios aplinkos sąlygos, emociniai išgyvenimai, konfliktai šeimoje ir pan. Didelės įtakos senstančio žmogaus būsenai turi paties asmens ir visuomenės požiūris į senatvę bei pagyvenusius žmones.

Siekiant kuo mažesnių papildomų sąnaudų gyventojų senėjimo pasekmių įveikimui ir maksimalios gyvenimo trukmės ilgėjimo teikiamos naudos visuomenei, labai svarbu kalbėti apie sveiką senatvę. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja aktyvinti informacijos sklaidą apie sveiko senėjimo svarbą, padėti ir sudaryti sąlygas šalies gyventojams visą gyvenimą iki senatvės saugoti ir stiprinti sveikatą, taip pat sudaryti sąlygas pagyvenusiems žmonėms būti aktyviems, dalintis pagyvenusių žmonių patirtimi, jų naudinga veikla, skleisti informaciją apie kitų šalių senjorų patirtis, jų veiklas, bendravimo būdus.

Pagrindiniai prevencinių programų uždaviniai, vykdant vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimų prevenciją, yra aktyvaus dalyvavimo, socialinių ryšių skatinimas bei specialių paslaugų poreikio mažinimas. Įgūdžių mokymo intervencijos, grupinės diskusijos ir keitimasis patirtimi, visuomeninė veikla – tai psichosocialinės intervencijos, kurios reikšmingai padidina pagyvenusių žmonių pasitenkinimą gyvenimu, taip pat turi įtakos gyvenimo kokybės bei psichikos sveikatos pagerėjimui.

Pagyvenusių žmonių įgūdžių mokymo veiklos – švietimas ir įgūdžių mokymas, vykdant individualias ar šeimos konsultacijas bei paramos grupės – veiksmingai mažina psichologinį stresą, depresijos simptomus, gerina gyvenimo kokybę. Ypatingą dėmesį skiriant emocijų valdymui, sumažėja depresijos simptomų bei padidėja savarankiškas neigiamo mąstymo valdymas. Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos raštingumo didinimas, jų aktyvus dalyvavimas sveikatos mokymo ir sveikatinimo renginiuose, bendruomenės veikloje yra sveiką senėjimą nulemiantis veiksnys. Pagyvenusiems žmonėms skirtose mokymų programose daugiausiai dėmesio reikėtų skirti specifinių sveikatos problemų valdymui ir mokymui, kaip susidoroti su dažniausiomis problemomis esant (ar siekiant išvengti) psichikos ir elgesio sutrikimų. Tokių mokymų tikslas – perduoti vyresnio amžiaus žmonėms žinias ir įgūdžius, kaip išsaugoti gerą psichikos sveikatą, o sergantiems asmenims – kaip efektyviau susitvarkyti su savo sveikatos problemomis.

Labai svarbios psichosocialinės intervencijos (priemonės, mažinančios veiklos apribojimus dėl fizinės sveikatos problemų) pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių fizinės sveikatos suvaržymų. Šių programų pagrindas – suteikti informaciją apie esamą socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros specialistų pagalbą. Ypač naudingos psichosocialinės intervencijos, taikomos socialinių ryšių ir paramos gerinimui. Pagyvenusiems asmenims labiausiai priimtinas yra tiesioginis informacijos teikimo būdas, kai jie gali pasikalbėti su asmeniu, informuojančiu apie paslaugą. Kita vertus, (visuomenės) sveikatos priežiūros specialistai yra svarbūs tarpininkai, suteikiantys informaciją vyresnio amžiaus asmenims. Priemonės, didinančios socialinius ryšius (pvz., grupinės diskusijos), gerina psichikos sveikatą – sumažina ir vienatvės jausmą, ypač (depresijos) rizikos grupės asmenims.

Svarbiausias pagyvenusių žmonių visuomeninę veiklą skatinančių priemonių tikslas – gerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą, stiprinant socialinius ryšius ir vykdant socialinę veiklą. Visuomeninės veiklos programos mažina izoliaciją, minčių apie savižudybę bei depresijos ir savižudybių paplitimą, pagerina depresijos atvejų nustatymą bei gydymą. Aktyvus dalyvavimas bet kokioje veikloje, kuria užsiimama išėjus iš namų ir į kurią įsitraukia kiti bendruomenės nariai, teigiamai veikia psichikos sveikatą.

Norėdami pasiekti prevencinių priemonių, taikomų sveiko senėjimo skatinimui, maksimalų veiksmingumą, turime suvokti, kad žmogaus senėjimo procesas yra neišvengiamas ir priimti jį kaip savo gyvenimo vientisumo bei tęstinumo etapą, tokiu būdu orientuojantis į siūlomų prevencinių priemonių galimybių išnaudojimą.