Mokymai asmens sveikatos priežiūros specialistams apie savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo paslaugos organizavimą ir atlikimą

Data

2018 12 21

Įvertinimas
1
Kauno II gr..jpg

2018 m. lapkričio – gruodžio mėn. Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) Savižudybių prevencijos biuras kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų institutu organizavo 16 val. profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistams (gydytojams psichiatrams, gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams ir psichologams). Mokymais buvo siekiama padėti asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams tinkamai teikti psichosocialinio vertinimo paslaugą vadovaujantis 2018 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-856 „Dėl savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Mokymo programos turinį sudarė šios temos: „Galimybės, iššūkiai ir kliūtys teikiant pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims“, „Asmens savižudybės grėsmės nustatymas ir pagalbos organizavimas“, „Skubios pagalbos savižudybės krizę išgyvenantiems asmenims asmens sveikatos priežiūros įstaigoje organizavimas ir teikimas“, „Bendradarbiavimu grįsto santykio kūrimas“ bei „Asmens, išgyvenančio savižudybės krizę, psichosocialinis vertinimas“. Mokymų temas pasikeisdami vedė gydytojos psichiatrės, doc. dr. Vesta Steiblienė ir Aidana Lygnugarytė-Grikšienė bei psichologai dr. Alicja Juškienė ir dr. Julius Burkauskas.

Mokymo seminarai vyko Kaune (2 gr.), Klaipėdoje, Vilniuje (2 gr.), Panevėžyje ir Šiauliuose. Džiaugiamės, kad per labai trumpą laikotarpį iš viso apmokyti 212 psichikos sveikatos priežiūros specialistai, kurie savo darbe tiesiogiai susiduria su asmenimis, išgyvenančiais savižudybės krizę. Po kiekvienų mokymo seminarų atlikome vertinimą, kurio metu dalyviai turėjo galimybę pateikti savo grįžtamąjį ryšį apie seminaro turinį bei organizavimo kokybę. Iš viso gavome 205 dalyvių vertinimus. Trumpai apibendrinant bendrąją dalyvių informaciją pažymėtina, kad daugiau nei pusė specialistų dirba stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose (54 proc.), kita didelė dalis – ambulatorinėje grandyje (39 proc.), likusieji 7 proc. kitokio tipo įstaigose (pvz., privačioje praktikoje). Pagal užimamas pareigas, didžiausią dalį visų seminaro dalyvių sudarė psichologai (62 proc.) bei suaugusiųjų bei vaikų ir paauglių psichiatrai (atitinkamai 31 proc. ir 7 proc.).

Dešimties balų skalėje, anketą užpildę specialistai bendrai seminaro kokybę vertino 9-u. Mokymo dalyviai labai gerai vertino seminaro turinį (aptariamus klausimus, sąsajas su praktine veikla ir diskusijas) bei seminaro organizavimo kokybę (komunikaciją, geografinę vietą ir trukmę).

Vertinimo anketose mokymų dalyviai turėjo galimybę įvardinti, kas jiems šiuose dviejų dienų mokymuose patiko: „Galimybė gauti atsakymus į klausimus, diskutuoti, praktika, video“, „Labai daug naudingos informacijos. Pasikeitė išankstinė negatyvi nuostata.“, „Labai gerai pasiruošę lektoriai, aiškiai ir suprantamai išdėstyta medžiaga. Naudingi praktiniai užsiėmimai.“, „Medžiaga pateikiama aiškiau ir plačiau nei įstatymuose“, „Praktinės dalys, medžiaga, pasiruošusios, kvalifikuotos, dirbančios praktikoje, atviros diskusijoms lektorės.“, „Gana aiškus psichosocialinio apibūdinimas, konkretūs pavyzdžiai, puikūs lektoriai atsakė į visus kilusius klausimus“. Mokymų dalyviai taip pat pateikė savo pastabas tiek dėl seminaro turinio, tiek dėl organizavimo bei bendrai dėl aprašo įgyvendinimo. Keletas pastabų: „Reikalingas apmokymas ne tik atlikėjams, bet ir įstaigos administracijai, akcentuoti apie tvarkos aprašus, specialistų įgalinimą ir įpareigojimą vykdyti šias funkcijas“ bei „Organizuoti daugiau šių mokymų, nes žinau dar mažiausiai 5 specialistus, kuriems nepavyko sudalyvauti (patekti į sąrašus).“