Nerūkyti niekada nevėlu

Norintieji mesti rūkyti konsultuojami el.paštu info@vpsc.lt

2018 m. kovo 30 d.

Rūkymas yra ne tik tarp dešimties pagrindinių pasaulio gyventojų mirties priežasčių. Svarbu, kad jis išlieka viena iš svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi.

Tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų rūkančiajam yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiam žmogui. Rūkant cigaretes į organizmą patekęs nikotinas, siaurina, užkemša vainikines širdies kraujagysles, sukelia aterosklerozę, išeminę širdies ligą.

Rūkymo metu į kraują patekęs nikotinas siaurina ir užkemša kojų kraujagysles, sutrikdo kraujotaką.

Rūkantieji dažniau skundžiasi protarpiniu šlubumu, jiems gali atsirasti kojų gangrena.

Širdies infarktas rūkančiuosius ištinka vidutiniškai 20 metų anksčiau negu nerūkančius. Jaunesnių

nei 50 metų rūkalių miokardo infarkto rizika yra 5 kartus didesnė nei nerūkančiųjų.

Kontraceptikus vartojančioms moterims rūkymas net 20 kartų padidina miokardo infarkto ir insulto riziką.

Rūkantieji dažniau serga padidėjusio kraujospūdžio liga, insultas juos ištinka 2 kartus, o infarktas 3 kartus dažniau.

Rūkančio žmogaus širdis plaka 10-20 dūžių per minutę dažniau. Per metus rūkančio žmogaus širdis dažniau suplaka nuo 5 iki 10 milijonų kartų, palyginus su nerūkančio žmogaus širdimi.

Metimas rūkyti yra veiksmingiausias būdas sumažinti tikimybę susirgti rūkymo sukeltomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

Metus rūkyti miokardo infarkto ir insulto rizika per pirmuosius dvejus metus sumažėja 50 proc.

Mesti rūkyti naudinga bet kuriame amžiuje. Greitas metimo rūkyti poveikis – pagerėjusi savijauta, kvėpavimo funkcija. Metus rūkyti mažėja su tabaku susijusių ligų rizika, ilgėja gyvenimo trukmė.

Nauda sveikatai tuo didesnė, kuo anksčiau metama rūkyti.

2017 metų lapkričio 23 d.

Mesti rūkyti reiškia keisti gyvenimo būdą, koreguoti kasdieninio gyvenimo įgūdžius, mokytis bendrauti, dirbti, ilsėtis be cigaretės. Jei nusprendėte mesti, negalvokite, kaip tai sunku, negalvokite, kad metate visam likusiam gyvenimui ir kaip bus blogai. Galvokite, kaip nerūkysite šią konkrečią dieną ir džiaukitės kiekviena be cigaretės praleista diena.

Nutarus mesti rūkyti, sunkiausios pirmosios dienos. Didžiausi pavojai metus rūkyti:

-nuobodulys. Jei tenka ilgai nuobodžiauti ar ko nors laukti, sunku nerūkyti. Svarbu taip suplanuoti dieną, kad neliktų neužimto laiko.

-alkoholis. Net nedidelė taurelė gali sumažinti valią. Metus rūkyti geriausia atsisakyti alkoholio.

-rūkantys draugai. Jei jums įkyriai siūlo cigaretę, paimkite ir išmeskite ją.

-įtampa, stresas. Stenkitės išmokti atsipalaiduoti, mokykitės kvėpavimo pratimų. Net trumpi atsipalaidavimo pratimai mažina stresą.

Surūkius paskutinę cigaretę, per dvylika valandų organizmas pradeda sveikti. Sveikimo procesas prasideda iš karto, bet tęsiasi ilgai. Sveikimo laikotarpiui būdingi simptomai ne visada būna malonūs. Gali padidėti kūno svoris, varginti burnos sausumas, liežuvis ir dantenos tapti jautrūs. Gali svyruoti nuotaika, galite jaustis irzlūs, alkani, pavargę, gali sutrikti miegas, atrodyti, kad kosulys tik sustiprėjo. Visa tai būdinga organizmui valantis nuo nikotino. Daugiausia jo iš organizmo pasišalina per pirmąsias dvi - tris dienas. Keletas patarimų, kaip padėti sau pirmosiomis nerūkymo dienomis:

  • Jei džiūsta burna, dantenos ir liežuvis pasidarė jautrūs. Lėtai gerkite labai šaltą vandenį ar sultis, kramtykite kramtomąją gumą.
  • Jei skauda galvą. Išsimaudykite šiltoje vonioje, daugiau ilsėkitės.
  • Jei sutriko miegas. Nebegerkite stiprios kavos, arbatos ar kitų kofeino turinčių gėrimų.
  • Jei sutriko virškinimas. Valgykite daugiau žalių daržovių, vaisių, rupaus malimo miltų gaminių. Kasdien išgerkite 6-8 stiklines vandens.
  • Jei nuolat jaučiatės pavargęs. Pasistenkite dažniau nors trumpai pailsėti. Nereikalaukite iš savęs daug. Prisiminkite, kad šiuo metu jums reikia daugiau poilsio.
  • Jei nuolat jaučiate alkį. Gerkite daugiau vandens, stenkitės dažniau užkandžiauti, valgyti neriebų maistą.
  • Jei jaučiatės blogos nuotaikos, suirzęs. Eikite pasivaikščioti, susiraskite malonią veiklą, daugiau ilsėkitės.
  • Jei kamuoja kosulys. Gerkite šiltą žolelių arbatą, turėkite su savimi ledinukų nuo kosulio.

2017 m. kovo 24 d.

Tabako dūmuose yra beveik 4000 įvairių medžiagų, iš kurių daugiau kaip 50 yra pripažintos kaip medžiagos, sukeliančios vėžį. Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad tarp plaučių, ryklės, gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžio ir tabako rūkymo yra stiprus ryšys. Sergamumas plaučių vėžiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie tūkstantį keturis šimtus naujų plaučių vėžio atvejų. Iš jų – 3-4 šimtai moterų. Rūkymas – svarbiausia įrodyta plaučių vėžio priežastis. Tyrimų duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. plaučių vėžio atvejų yra susiję su rūkymu. Apskaičiuota, kad rūkančiųjų 10 cigarečių per dieną sergamumas sudaro apie 55 ligos atvejus 100 000 žmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių – 300 atvejų 100 000 žmonių. Susirgti plaučių vėžiu labiau rizikuoja asmenys, rūkyti pradėję dar vaikystėje ar paauglystėje. Tabako rūkymas didina plaučių vėžio riziką 10 kartų. Riziką susirgti plaučių vėžiu iki 26 proc. didina ir pasyvusis rūkymas. Šalyse, kurioms pavyko sumažinti rūkančiųjų skaičių, labai sumažėjo ir naujų plaučių vėžio atvejų.
Plaučių vėžio atsiradimas yra ilgalaikis, daug stadijų turintis procesas, kurio metu ląstelėse dėl genetinių, imuninių, gyvensenos ir kt. faktorių pamažu vyksta pokyčiai. Jų visuma lemia ląstelių virtimą piktybinėmis ir plaučių vėžio atsiradimą. Plaučių vėžys sunkiai nustatomas, nes neturi pirminių simptomų. Jie pasireiškia kaip ir daugelis kitų ligų, kaip peršalimas, nuovargis, bendras silpnumas, todėl kai žmogus iš tikro blogai pasijaučia, liga jau būna toli pažengusi. Atsiranda kosulys, kartais su krauju, krenta kūno svoris, padidėja limfmazgiai. Rūkymo metu degant tabakui iš jo išsiskiriantys kancerogenai veikia bronchų gleivinę ir skatina piktybines ląsteles daugintis. Šiuo atžvilgiu nėra skirtumo, kokios rūšies cigaretės rūkomos. Vėžys neatsiranda iš karto, iki susirgimo gali praeiti ir 20-30 metų., bet yra atvejų, kai išsivysto ir per 10-12 metų.
Rizika susirgti plaučių vėžiu priklauso nuo surūkomų cigarečių kiekio, amžiaus, kada pradėta rūkyti, rūkymo trukmės, cigarečių rūšies, dūmų įkvėpimo gylio. Santykinė mirštamumo nuo plaučių vėžio rizika rūkantiems išauga 9–14 kartų, o, jei surūkoma daugiau nei 40 cigarečių per dieną, – net 19–24 karto palyginti su nerūkančiais.
Metimas rūkyti yra svarbiausia veiksminga plaučių vėžio prevencijos priemonė. Nors metus rūkyti, tikimybė susirgti plaučių vėžiu smarkiai sumažėja tik po 5 metų, tačiau išlieka didesnė nei niekada nerūkiusiems asmenims. Kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo greičiau organizmas atsistato ir rizika susirgti plaučių vėžiu ateityje gerokai sumažėja.

 

2016 m. gruodžio 28 d.

Kiekviena mama nori, kad jos vaikutis gimtų ir augtų sveikas, vaikučiui augti stengiasi sudaryti pačias geriausias sąlygas. Tik ne visos susimąsto, kaip mažajam žmogui kenkia mamos rūkymas. Tyrimais įrodyta, kad rūkančių mamų vaikai dažniau gimsta mažesnio svorio. Jei mama surūko daugiau kaip 10 cigarečių per dieną, ši rizika išauga iki 6-8 kartų.

Maži gimę naujagimiai yra silpnesni, jiems reikia atidesnės priežiūros, jie dažniau serga tiek kūdikystėje, tiek paaugę. Tik gimę rūkančių mamų vaikai gali kentėti nuo pripratimo simptomų (jiems gali drebėti rankytės, dažniau plakti širdelė, džiūti burna). Paaugę tokie vaikai dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, astma, vidurinės ausies uždegimu. Rūkančių mamų naujagimiai būna neramūs, blogiau valgo ir miega, verkiančius juos daug sunkiau nuraminti.

Mamos rūkymas nėštumo metu yra patvirtintas staigios kūdikių mirties sindromo, kai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis užmiega ir, sustojus kvėpavimui, numiršta, rizikos veiksnys. Naujagimių, kurių mamos nėštumo metu surūkydavo daugiau kaip 20 cigarečių per dieną, tikimybė žūti nuo šio sindromo tris kartus didesnė, negu tų, kurių mamos nėštumo metu nerūkė.

Rūkančios mamos piene yra mažiau baltymų, o kartu su pienu kūdikis gauna ne tik nikotino, bet ir daugybę kitų teršalų, esančių tabako dūmuose. Rūkalų skonis motinos piene išlieka ilgiau kaip valandą nuo paskutinės surūkytos cigaretės. Rūkančios mamos krūtimi maitina trumpiau, turi mažiau pieno. Rūkančios mamos paros pieno kiekis gali sumažėti daugiau kaip 250 ml. Taip yra dėl to, kad nikotinas slopina prolaktino (hormono, kuris skatina gamintis pieną) gamybą.

Gimęs vaikutis labai pakeičia šeimos gyvenimą. Metimas rūkyti, išsaugota mamos ir mažylio sveikata – pati geriausia dovana.

2016 m. rugsėjo 28 d.

Viena iš organizmo sistemų, kuri labiausiai nukenčia nuo rūkymo, yra kvėpavimo sistema. 75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu. Rūkymo metu įkvepiami cigaretės dūmai pažeidžia lūpų, liežuvio, burnos ir nosies, gomurio ir gerklų, trachėjos ir bronchų gleivines. Rūkymas yra vienas iš svarbiausių lėtinio bronchito rizikos veiksnių. Tabako dervos, nusėdusios bronchuose, tiesiogiai žaloja jų virpamąjį epitelį. Nikotinas ir kitos medžiagos didina gleivinės liaukų sekreciją, stiprina gleivinės pabrinkimą, sudaro palankias sąlygas infekcijai. Rūkant vystosi ir plaučių audinio pakitimai. Sumažėjus bronchų laidumui, plaučių alveolės pradeda plėstis, sutrūkinėja, prasideda plaučių emfizema. Dėl smarkaus nuolatinio dirginimo žmogų vargina kosulys, skausmai krūtinėje, atsiranda dusulys. Ir bronchito, ir emfizemos atvejais pasunkėja įkvepiamo oro srauto judėjimas. Kraujyje sumažėja deguonies, daugėja anglies dioksido. Sutrikusi plaučių ventiliacija labai apsunkina širdies darbą.

Rūkantieji dažniau serga kvėpavimo takų uždegimais, sloga, sinusitu. Lėtinis bronchitas taip pat yra neišvengiama ilgalaikio reguliaraus rūkymo pasekmė. Rūkantieji dažniau serga plaučių uždegimu ir kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis. Rūkymas didina galimybę susirgti tuberkulioze, gripu, peršalimo ligomis. Rūkaliams dažniau paūmėja astma, ji sunkiau kontroliuojama. Rūkymas sukelia ir kitas kvėpavimo sistemos ligas (pvz., lėtinę obstrukcinę plaučių ligą). Viena iš sunkiausių rūkymo sukeliamų kvėpavimo sistemos ligų yra plaučių vėžys. Rūkantys žmonės lėtiniu bronchitu serga 5,5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau, negu niekada nerūkiusieji.

Rūkančių tėvų vaikai taip pat dažniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma ir plaučių vėžiu. Rūkymas ypač pažeidžia rūkančių vaikų ir paauglių plaučius, lėtina augimą, sukelia ankstyvus plaučių funkcijos sutrikimus.

Rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių ligų yra didesnis nei nerūkančiųjų. Mirtingumas didesnis tų rūkančiųjų, kurie surūko daugiau cigarečių, anksčiau pradeda rūkyti ir giliau įkvepia dūmus. Sergančių lėtiniu obstrukciniu bronchitu rūkalių mirtingumas yra 10 kartų didesnis nei nerūkančiųjų.

Pavojus susirgti kvėpavimo organų ligomis ypač didėja, jei rūkaliai dirba kenksmingomis sąlygomis – chemijos, metalo, kalnakasybos, gumos, žemės ūkio ir panašiose pramonės šakose. Kai kuriose šalyse į tokias darbo vietas rūkančiųjų rekomenduojama nepriimti.

2016 m. gegužės 24 d.

Pirmasis Valstybės tabako kontrolės politikos principas, išdėstytas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme – ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų.

Kvėpavimas cigarečių dūmais kelia didelį pavojų vaikų organizmui. Vaikams, kurie pasyviai rūko, didėja rizika susirgti daugeliu ligų:

Oksfordo universiteto leidžiamame žurnale „Nikotino ir tabako tyrimai“ („Nicotine & Tobacco Research“) buvo publikuotas Konkordijos ir Monrealio universitetų atliktas tyrimas. Mokslininkai padarė išvadą, kad 9-11 metų vaikams, dažnai matantiems rūkančius savo tėvus, giminaičius, draugus ar kaimynus, yra kur kas didesnė tikimybė pradėt rūkyti patiems.

„Jaunuoliai, kurie dažnai mato rūkančius žmones, gali patys perimti šį blogą įprotį, kadangi cigarečių jie nelaiko nesveikomis“, – tvirtina tyrimo autorius Simonas Racicotas.

„Mes išsiaiškinome, kad vaikai, kurie niekada nebandė rūkyti, bet gan anksti tapo pasyviais rūkaliais, buvo kur kas labiau linkę laikytis pozityvių įsitikinimų dėl šio žudančio įpročio. Tikėtina, jog jie pradės rūkyti paauglystėje“, – priduria jis. Dviejų profesorių atlikti tyrimai rėmėsi anksčiau atlikta studija apie pasyvaus rūkymo žalą suaugusiesiems. 

„Vaikai, dažnai būnantys rūkančiųjų aplinkoje, pasisavina kur kas didesnę nikotino dozę, nei tiek pat laiko pasyviai rūkantys suaugusieji. Ankstyvi vaikams atlikti tyrimai parodė, kad pasyvus rūkymas smegenyse jiems gali sukelti priklausomybę nuo cigarečių dar net nepradėjus rūkyti“, – tvirtina Konkordijos universiteto psichologijos departamento profesorė Jenifer J. McGrath ir priduria, kad maždaug 60 proc. vaikų Šiaurės Amerikoje yra pasyvūs rūkaliai. Tyrimo metu buvo apklausti 327 11-13 metų vaikai. Respondentų buvo klausiama apie jų rūkymo įpročius, kiek jų aplinkoje yra rūkančių žmonių ir apie situaciją, kai jie stebėjo rūkymą.

Harvardo (JAV) visuomenės sveikatos mokyklos specialistai tyrė 55 tūkst. vaikų, kurių amžius iki 12 metų. Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip vaiką veikia rūkymas patalpose, kuriose jis gyvena. Paaiškėjo, kad 20 proc. vaikų, gyvenančių su rūkančiais tėvais, sunkiau sutelkia dėmesį, dažniau būna hiperaktyvūs, turi elgesio ir mokymosi problemų. Tokiems vaikams psichikos sutrikimų rizika išauga iki 50 proc., palyginus su nerūkančių tėvų vaikais.

Jei namuose rūko abu tėvai, tikimybė, kad vaikas ateityje rūkys, išauga iki 50 proc.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliekamos Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsenos (Health Behaviour in school-aged children, HBSC) studijos duomenimis, 2014 metais 11-15 metų vaikų rūkymo įpročiai buvo tokie: rūkančių (kasdien, kartą per savaitę, rečiau nei kartą per savaitę) berniukų buvo 14,9 proc., mergaičių – 8 proc. Kasdien rūkė 6,6 proc. berniukų ir 2,7 proc. mergaičių.

Profesoriaus Antano Goštauto, tyrinėjančio mokinių rūkymą Lietuvoje 30 metų laikotarpiu,duomenimis, iki 93 proc. apklaustų moksleivių suvokia, kad kitų rūkymas jiems kenkia.

Visų suaugusiųjų, ir ypač tėvų pareiga kurti vaikams tokią aplinką, kurioje jie kuo mažiau susidurtų su tabako dūmais.

22 Vasaris 2016 08:05

Drauge su tabako dūmais į žmogaus organizmą patenka per 4.000 cheminių junginių. Be vėžį sukeliančių medžiagų (kurių yra per 40), tabako dūmuose gausu gleivines dirginančių medžiagų (rūgščių radikalų aldehidų), kurie sukelia bronchų gleivinės uždegimą bei lėtinį plaučių ir širdies nepakankamumą.
Širdžiai ir kraujagyslėms labai pavojingas anglies monoksidas (smalkės), kurios, įkvėptos rūkymo metu, jungiasi su kraujo hemoglobinu ir blogina deguonies apykaitą. Kad aprūpintų organizmą deguonimi rūkančio žmogaus širdis ir plaučiai turi dirbti daugiau. Anglies monoksidas pažeidžia kraujagyslių sieneles, didina aterosklerozės riziką.
Su cigaretės dūmais įkvėptas nikotinas verčia širdį plakti dažniau, sutraukia kraujagysles, didina arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, skatina trombocitų sukibimą, ir todėl aterosklerozė rūkaliams vystosi greičiau.
Rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų. Rūkymas sąlygoja 25 proc. mirtingumo nuo išeminės širdies ligos, ir yra laikomas vienu iš svarbiausių jos rizikos veiksnių, ypač derinyje su kitais (hipercholesterolemija, arterine hipertenzija ir kt). Jaunesni nei 50 metų rūkaliai 5 kartus labiau rizikuoja patirti miokardo infarktą nei nerūkantieji. Jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų rūkymas laikomas vienu iš svarbiausių jų ankstyvos mirties nuo miokardo infarkto veiksniu.
Rūkantieji dažniau skundžiasi protarpiniu šlubumu, jiems gali atsirasti kojų gangrena. Rūkymas sukelia kraujo vėžį. Rūkantieji nuo 2 iki 4 kartų dažniau rizikuoja susirgti koronarine širdies liga, insultas jiems gresia nuo 2 iki 4 kartų dažniau.
Rūkymas sukelia pilvo aortos aneurizmą (sąlygodamas pagrindinės kūno arterijos – aortos sienelės išplonėjimą ir silpnumą.

Nėra nei vieno būdo mesti rūkyti, kuris tiktų visiems norintiesiems. Mesti rūkyti – reiškia keisti gyvenimo būdą. Norintiesiems mesti rūkyti patariama visų pirma suformuluoti priežastis. Tai galėtų būti noras stiprinti sveikatą, noras sutaupyti pinigų, noras apsaugoti vaikus, namiškius ir draugus nuo pasyviojo rūkymo. Priežasčių mesti rūkyti yra tikrai daug. Svarbu nuspręsti, kuri iš jų yra jums svarbiausia.

1. Nusprendę mesti jokiu būdu neatidėliokite ir „netempkite laiko“.
2. Nutarkite, kuri cigaretė jums svarbiausia, ir gerai apgalvokite, kaip jos atsisakysite.

3. Pasirinkite metimo dieną. Vieni rinksis dieną, kai gali skirti laiko sau (pvz., savaitgalį, atostogas), kiti, atvirkščiai – labiausiai užimtą laiką. Metimo dienai ruoškitės iš anksto.
4. Išmeskite viską, kas susiję su rūkymu – cigaretes, pelenines, žiebtuvėlius.

5. Paprašykite pagalbos. Pasakykite šeimai ir draugams, kad metate rūkyti. Nevenkite kreiptis į specialistus. Jei rūko kas nors iš jūsų šeimos ar draugų, paprašykite, kad nesiūlytų jums cigarečių ir nerūkytų šalia jūsų. O gal tas žmogus norėtų pabandyti mesti drauge su jumis?

6. Venkite situacijų, kurios keltų įtampą ir skatintų norą užsirūkyti. Pirmąją nerūkymo savaitę pasistenkite suplanuoti labai detaliai – nepalikite nei valandėlės laiko, per kurį kiltų noras užsirūkyti.

7. Keiskite įpročius. Rūkymas labai dažnai būna susijęs su įprastiniais dienos veiksmais, savotiškais ritualais (cigaretė geriant kavą, rytinė cigaretė, cigaretė kalbant telefonu). Bandykite keisti įpročius (vietoj kavos gerkite sultis, telefoną laikykite kita ranka ir t.t.)
8. Su savimi visuomet turėkite kramtomosios gumos, ledinukų, vaisių ar bent galimybę išgerti stiklinę vandens, kad, kilus norui užsirūkyti, galėtumėte pasinaudoti kuo nors iš jų.

9. Pamėginkite pradėti mankštintis ar sportuoti. Fizinė veikla gerina nuotaiką, teikia žvalumo ir energijos, mažina įtampą. Susiraskite pačią maloniausią fizinio aktyvumo rūšį.

10. Džiaukitės kiekviena diena be cigaretės. Negalvokite apie rytojų, stenkitės išlikti nerūkančiu šiandien. Pasveikinkite save su kiekviena diena, kurią pavyko praleisti be rūkymo.

Prisiminkite – sunkiausia pirmoji savaitė, tačiau, jai praėjus, atsipalaiduoti nevalia.

Dažniausiai daroma klaida – manoma, kad viena cigaretė nepakenks. Būkite pasiruošę tokiai situacijai, ir iš anksto sugalvokite, kaip save apdovanosite, prisiminkite, kodėl nusprendėte mesti, ir tvirtai laikykitės savo sprendimo.

Dovanokite sau ir artimiesiems svarbią dovaną – išsaugotą sveikatą ir gyvenimą, netemdomą cigaretės dūmo.

Vienas iš dažniau užduodamų klausimų apie rūkymą, o tuo pačiu ir visuomenėje sklandančių mitų apie jį, yra tas, kad reguliariai judant, sportuojant, mankštinantis galima panaikinti kenksmingą rūkymo poveikį.

Žmogui iš tikrųjų yra naudingos visos, net ir nedidelės, fizinio aktyvumo formos, tačiau šis apsaugantis veiksnys yra per menkas rūkymo keliamai žalai panaikinti.

Fizinis aktyvumas ir rūkymas yra visiškai nesuderinami. Sportas, aktyvi fizinė veikla, kasdieninė mankšta stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Judant, mankštinantis raumenyse gaminasi medžiagos, padedančios žmogui atsikratyti įtampos, streso, nerimo, nuovargio. Sportuojančiam žmogui reikia daugiau deguonies, suaktyvėja organizmo biocheminės reakcijos, geriau dirba širdis ir plaučiai, pagaminama daugiau energijos. Sportuodamas, mankštindamasis žmogus stiprina savo fizinę sveikatą, susigrąžina gerą nuotaiką. Sportas atitolina senatvę, lėtina aterosklerozės vystymąsi, mažina kraujospūdį, grūdina organizmą. Sportuojantys žmonės rečiau serga peršalimo ligomis. Tyrimai rodo, kad sportuojantys žmonės gyvena aktyvesnį gyvenimą, rečiau nukenčia nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų.

Visa tai, ką gero organizmas gauna fizinio krūvio metu, lengvai galime sugriauti, užsirūkydami po fizinio krūvio. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad užsirūkytos cigaretės ir fizinio krūvio poveikis labai panašus – abiem atvejais stimuliuojama centrinė nervų sistema, pasiekiama įtampos sumažėjimo, padidėja darbingumas.

Tačiau jei po fizinio krūvio šią gerą savijautą pavyksta išsaugoti ilgesnį laiką, tai užsirūkius ji praeina labai greitai, greitai prasideda slopinimo reakcijos, o tada jau siekiame kitos cigaretės – vystosi priklausomybė. Nikotinas didina širdies susitraukimų dažnį, sutraukia kraujagysles, didina kraujospūdį, skatina cholesterolį kauptis kraujagyslių sienelėse, todėl rūkantiesiems aterosklerozė vystosi greičiau. Cigaretėse esančių dervų dalelės, nusėdusios kvėpavimo takuose, sukelia kosulį, plaučių ir bronchų ligas, silpnina imuninę sistemą. Įkvėpdami cigaretės dūmų, įkvepiame ir anglies monoksido, kuris priverčia organizmą patirti deguonies badą, sunkiau dirbti širdį ir kvėpavimo sistemą.  Po treniruotės ar mankštos užsirūkyta cigaretė priverčia organizmą patirti deguonies badą, sunkiau dirbti širdį ir kvėpavimo sistemą.

 

Todėl geriausia pagalba norint išlikti sveikam ir darbingam – ne tik atsisakyti rūkymo po treniruotės ar mankštos, bet pasiryžti ir mesti rūkyti visam laikui.

Daugeliu mokslinių tyrimų įrodyta, kad nėščios moters rūkymas tiesiogiai veikia būsimo naujagimio sveikatą. Rūkančių mamų vaikai dažniau gimsta mažesnio svorio. Mažo gimimo svorio naujagimius rūkančios moterys gimdo du kartus dažniau, nei nerūkančios. Trečdalis perinatalinių mirčių, kai vaikas miršta dar įsčiose, yra sąlygotos motinų rūkymo. Vaikai, kurių mamos rūko nėštumo metu, dvigubai dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Taip pat paaiškėjo, kad rūkančios mamos dvigubai dažniau, nei nerūkančios gimdo prieš laiką. Mamų rūkymas iki 30 proc. padidina apsigimimų („kiškio lūpos“, „vilko gomurio“ ir kt.) riziką. Be to, rūkančioms ir krūtimi maitinančioms mamoms pasigamina mažiau pieno, nes nikotinas slopina prolaktino gamybą. Nustatyta, kad mamų, kurios rūkė besilaukdamos, kas ketvirtas vaikas sirgo astma, kas penktas – dažnomis kvėpavimo takų ligomis, bronchitu.

Švedijos mokslininkai yra įrodę, kad rūkančių mamų dukros dažniau pradeda rūkyti nei nerūkančių.

Kūdikiams ir vaikams ypatingai kenkia pasyvusis rūkymas. Vaiko buvimas greta rūkančių tėvų ar prirūkytose patalpose lemia ne tik didesnę riziką sirgti kvėpavimo sistemos ligomis, vidurinės ausies uždegimu, bet gali padidinti ir vėžinių ligų atsiradimo riziką. Rizika susirgti astma vaikams, nuolat būnantiems prirūkytose patalpose, išauga 40-60 procentų. Rūkančių mamų vaikai dažniau būna neramūs, blogiau valgo ir miega.

Yra pakankamai mokslinių tyrimų, kuriais įrodyta, kad mamos rūkymas nėštumo metu sukelia visą gyvenimą juntamas psichinės sveikatos pasekmes. Rūkančių mamų kūdikiai lėčiau reaguoja į garsinius stimulus, blogiau atskiria žmogaus kalbos garsus. Sociologiniai tyrimai rodo, kad rūkančių tėvų vaikams sunkiau sekasi mokytis, jiems sunkiau išmokti skaityti ir rašyti. Tokie vaikai sunkiau nustygsta vienoje vietoje, yra impulsyvesni, jiems sunkiau sekasi sukaupti ir išlaikyti dėmesį. Jiems sunku tinkamai elgtis, paklusti taisyklėms, išmokti tinkamai bendrauti su kitais vaikais. Jie auga nuolatos barami ir drausminami, jaučiasi nelaimingi ir vieniši.

Yra duomenų, kad mamos rūkymas nėštumo metu skirtingai veikia berniukų ir mergaičių sveikatą. Rūkančių mamų dukros labiau linkusios rūkyti ir piktnaudžiauti kitomis svaigiosiomis medžiagomis, o sūnūs – netinkamai, agresyviai elgtis ir net nusikalsti.

Atsisakę rūkymo tėvai padėtų savo vaikams ne tik išvengti sveikatos problemų, bet ir augti sveikiems ir laimingiems.

 

Parengta pagal:

Aurelijus Veryga. Nida Žemaitienė. Jolanta Dičkutė. Mindaugas Dūdonis. Ernesta Grygalytė. Rūkymo įtaka mamos ir vaiko sveikatai. Kauno medicinos universitetas.

Vis dažniau gatvėje, kirpykloje, kino teatre ar net spektaklio metu matome žmones, rūkančius elektronines cigaretes, todėl ir kyla klausimas, ar elektroninių cigarečių vartojimas yra toks nekaltas, nekenksmingas, kaip neretai pabrėžiama?

Elektroninių cigarečių pardavėjai, reklamuodami cigaretes, „pasitelkia“ teigiamus, sveikus, ekologiškus produkcijos pavadinimus, naudoja reguliarių cigarečių žalos sveikatai statistiką, kaip argumentą pradėti vartoti elektronines cigaretes. Elektroninės cigaretės klaidingai pristatomos, kaip sveika alternatyva rūkymui ir kaip sveikatai nekenksmingas būdas, padėsiantis mesti rūkyti. Ar verta tikėti ir pasitikėti pardavėjų kalbomis, kai trūksta mokslinių tyrimų, kurie atskleistų pastovaus ir ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo šalutinį poveikį?

Kas yra elektroninė cigaretė?

Elektroninė cigaretė – įrenginys, skirtas įvairioms medžiagoms iš specialios kapsulės išgarinti. Elektroninė cigaretė yra sudaryta iš trijų arba dviejų dalių: maitinimo elemento, kaitiklio ir kapsulės, kurioje yra e-skystis arba iš baterijos ir kartomaizerio (kaitiklio kartu su kapsule bei skysčiu) (Vikipedija.). Kapsulė pripildoma skysto mišinio iš propilenglikolio, aromatinių ir kitų medžiagų, tarp kurių dažniausiai būna ir nikotino. Dauguma medžiagų, naudojamų šiam skysčiui gaminti, leistinos vartoti kaip maisto priedai, tačiau neaišku, kaip jos kinta pakaitintos, koks jų poveikis, kvėpuojant ilgesnį laiką. Elektroninėse cigaretėse yra ir kenksmingų medžiagų – sidabro, aliuminio, silikatų, alavo, chromo, nikelio dalelių. 2013 m. JAV Kalifornijos universitete buvo nuodugniai ištirta elektroninių cigarečių aerozolio sudėtis. Buvo rasta sidabro, geležies, aliuminio, silikato dalelių ir mikroskopinių alavo, chromo bei nikelio dalelių. Šių medžiagų koncentracija buvo didesnė arba tokia pati kaip ir tabako cigarečių dūmuose Yra keli skirtingi elektroninių cigarečių modeliai, tačiau jų veikimo principas vienodas – įkvepiami ir iškvepiami ne dūmai, o garai. Žmogus, įkvėpęs elektroninės cigaretės garų, jaučiasi taip, kaip rūkydamas paprastą cigaretę.

Ar jau yra mokslinių tyrimų apie elektroninių cigarečių poveikį?

2012 m. Prof. Christiana Gratziou atliko eksperimentą, siekdama išaiškinti, koks trumpalaikio elektroninių cigarečių vartojimo poveikis sveikiems žmonėms, taip pat žmonėms, turintiems plaučių problemų. 32 savanoriai, iš kurių 8 buvo niekada nerūkę ir 24 įprasti rūkaliai išbandė elektronines cigaretes. Kai kurie jų buvo sveiki, kiti sirgo astma, arba LOPL (Lėtine obstrukcine plaučių liga). Pavartojus elektroninę cigaretę 10 min visiems buvo atliekamas spirometrijos testas (Spirometrija, oro kiekio ir greičio matavimas įkvėpimo ir iškvėpimo metu). Buvo pastebėta, kad VISIEMS vartojusiems elektroninę cigaretę ženkliai padidėjo oro srauto pasipriešinimas (kitaip sakant, kvėpuoti pasidarė sunkiau):

1. Nerūkantiems pasipriešinimas pakilo nuo 182 iki 206 procentų vidutiniškai ir tai laikoma rimtu padidėjimu;

2. rūkantiems – nuo 176 iki 220 procentų;

3. astma ir LOPL sergantieji nepatyrė ženklaus padidėjimo.

Prof. Christiana Gratziou patikino, kad netvirtina, ar elektroninės cigaretės yra mažiau ar daugiau žalingos, nei įprastos, tačiau patvirtina, kad elektroninių cigarečių vartojimas iš karto ženkliai pablogina žmogaus įkvėpimo ir iškvėpimo galimybes.

Elektroninių cigarečių pavojai sveikatai

Susiformavo klaidinga nuomonė, kad elektroninės cigaretės nekelia pavojaus sveikatai. Naujausi tyrimai rodo, kad rūkant elektronines cigaretes žala sveikatai patiriama panaši, kaip ir rūkant paprastas: pakyla kraujospūdis, atsiranda galvos skausmas ir svaigimas, nemiga, nerimas, pakenkiama burnos ir gerklės gleivinė, pasunkėja kvėpavimas, gali spausti krūtinę, atsiranda sausas kosulys Gana dažnai elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi drebuliu, nuovargiu, peršalimo simptomais, raumenų bei sąnarių skausmais. Užtenka parūkyti elektroninę cigaretę 5 minutes, kad būtų pakenkta plaučiams. Sunkiųjų metalų dalelės, esančios elektroninėse cigaretėse kenkia inkstams, kvėpavimo ir nervų sistemoms. Tyrimai rodo, kad vėžį sukeliančių medžiagų kai kuriose elektroninėse cigaretėse gali būti daugiau, nei paprastose. Elektroninės cigaretės taip pat laikomos pagrindine ikivėžinio susirgimo – leukoplakijos priežastimi.

Ar galima tapti priklausomam nuo elektroninių cigarečių ?

Yra nustatyta, kad ženklinant elektronines cigaretes neretai nurodomi netikslūs jose esančių medžiagų kiekiai. Rūkant tokią cigaretę labai padidėja kenksmingų medžiagų, ypač nikotino perdozavimo tikimybė. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse labai skirtingas – vienose nikotino nėra išvis, o kitose gali būti net 48 mg 1 ml skysčio. Perdozavus nikotino, ima pykinti, gali padažnėti pulsas, svaigti galva, sunkesniais atvejais žmogus vemia, jaučia galvos skausmus, gali sutrikti širdies ritmas. Nors gamintojai yra linkę pristatinėti elektronines cigaretes kaip visiškai saugias ir nepavojingas, jau yra tyrimų, kurie įrodo, kad kurį laiką parūkius elektroninę cigaretę priklausomybė nuo rūkymo formuojasi kone dvigubai sparčiau. Ypač greit randasi psichologinė priklausomybė. Tai labai pavojinga vaikams, kuriems elektroninės cigaretės yra patrauklios ir kol kas nesunkiai prieinamos.

Ar rūkydami elektronines cigaretes nekenkiame aplinkiniams?

Elektroninių cigarečių pardavėjai linkę pristatyti savo produktą kaip galimą vartoti bet kur ir bet kada, nekeliant pavojaus aplinkinių sveikatai. Tuo naudojasi patiklūs rūkantieji, mėgindami užsirūkyti elektroninę cigaretę kino teatre, kavinėje ar kitoje žmonių lankomoje vietoje. Iš tikrųjų elektroninių cigarečių garuose, patenkančiuose į aplinką, yra nikotino, sunkiųjų metalų dalelių, kitų medžiagų, kurios kenkia aplinkinių sveikatai, kaip ir pasyviai rūkomos paprastos cigaretės.

Ar elektroninė cigaretė gali padėti norint mesti rūkyti ?

Elektroninės cigaretės rinkoje atsirado kaip paprastų cigarečių pakaitalas, prekė, gamintojų ir pardavėjų pristatoma kaip priemonė, padedanti mesti rūkyti ir atsisakyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nėra jokių patikimų tyrimų, įrodančių, kad elektroninės cigaretės yra saugi ir efektyvi pagalbos metantiesiems rūkyti priemonė. Atvirkščiai – tyrimai rodo, kad elektroninių cigarečių rūkymas gali padidinti paprastų cigarečių rūkymo riziką ir sumažinti norą mesti rūkyti. Pasaulio sveikatos organizacija skatina elgtis apdairiai, neskubėti pirkti ir vartoti elektroninių cigarečių, nes nėra iki galo ištirtos galimos jų vartojimo pasekmės.

Anot specialistų, termino „sveikesnis rūkymas“, nėra. Pasitikėti skambiais cigarečių pardavėjų šūkiais, kad cigaretė su filtru ar „lengva“ cigaretė yra mažesnė blogybė, neverta, nes kaip nuo „sveikesnio“ rūkymo pasekmių miršta vis daugiau žmonių?

Pasyviuoju rūkymu vadinamas kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Degančios cigaretės dūmai, patekę į aplinką, kenkia labiau, nei dūmai per filtrą įtraukiami į plaučius. Žmogus, vieną valandą   pabuvęs prirūkytoje patalpoje, patiria tiek žalos sveikatai, kaip surūkęs 15 cigarečių. Cigarečių dūmai aplinkos ore išlieka maždaug 2 valandas.
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad aplinkoje pasklidę tabako dūmai kasmet nusineša apie 600 tūkst. žmonių gyvybių. Maždaug pusę jų sudaro moterys.
Suaugusiesiems pasyvusis rūkymas 20-30 proc. padidina plaučių vėžio riziką, 25 proc. – išeminės širdies ligos riziką.
Pasyvusis rūkymas didina riziką susirgti visomis su rūkymu susijusiomis ligomis:
• Infarktu
• Išemine širdies liga
• Krūtinės angina
• Insultu
• Lėtinėmis plaučių ligomis
• Plaučių uždegimu
Pasyvusis rūkymas ypač kenkia vaikams. Priversti patirti pasyvaus rūkymo poveikį vaikai rizikuoja patirti staigios mirties sindromą (staigi naujagimių mirtis dvigubai dažniau ištinka naujagimius, kurių mamos rūko). Tokie vaikai dažniau serga astma, kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip bronchitas ar plaučių uždegimas. Kūdikiams ir mažiems vaikams šios būklės yra labai pavojingos, o negydomos gali sukelti mirtį. Tokie vaikai dažniau serga meningitu, vidurinės ausies uždegimu, yra linkę greičiau peršalti.
Patiriantiems pasyvaus rūkymo poveikį vaikams, sunkiau sekasi mokytis, susikaupti. Tyrimai rodo, kad tokie vaikai dažniau pradeda rūkyti patys.


Tabako rūkymas – antroji pagal dažnumą viso pasaulio žmonių mirčių priežastis, labiausiai paplitusi priklausomybės liga. Rūkymas nulemia daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu paėmus. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad ir toliau taip plintantis rūkymas gali nulemti, jog iki 2025 metų pasaulyje mirtingumas nuo tabako gaminių vartojimo sukeliamų ligų išaugs iki 10 mln. per metus. Lietuva dėl rūkymo kasmet praranda apie 7 tūkst. gyvybių. Šių mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės nustotų rūkyti. Tai padaryti būtų lengviau, jei į rūkymą nežiūrėtume kaip į įprastą, normalų reiškinį, o suvoktume, kad tai yra liga, ne tik sukelianti priklausomybę, bet ir kelianti sveikatos sutrikimų pavojų ir pačiam rūkančiajam, ir aplinkiniams žmonėms. Šiame skyrelyje pasistengsime nuolatos priminti rūkymo grėsmę sveikatai, patarti, ką visi kartu galėtume padaryti, kad rūkymas neplistų mūsų visuomenėje, kad nerūkantieji nepradėtų rūkyti, o rūkantieji pasistengtų atsikratyti šios priklausomybės savo ir artimųjų sveikatos vardan.

Rūkymas yra svarbiausias širdies kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantieji dažniau serga 25 ligomis. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusiųjų ir nemetusių rūkyti žmonių numiršta nuo tabako sukeltų ligų. Rūkymo metu įkvėpus dūmų pirmiausia nukenčia nosies ir burnos gleivinė, kvėpavimo takai. Nikotinas siaurina, užkemša širdies vainikines kraujagysles, sukelia aterosklerozę, išeminę širdies ligą. Rūkantiesiems dažnai siaurėja ir užsikemša kojų kraujagyslės, sutrinka kraujotaka, vystosi gangrena. Širdies infarktas rūkančiuosius ištinka vidutiniškai 45 metų, 20 metų anksčiau ir tris kartus dažniau, negu nerūkančius. Rūkantieji dažniau serga padidėjusio kraujospūdžio liga, maždaug 2 kartus dažniau juos ištinka insultas. Rūkančio žmogaus širdis plaka 10-20 dūžių per minutę dažniau, negu nerūkančio. Per metus rūkančio žmogaus širdis suplaka 5-10 milijonų kartų daugiau už nerūkančio žmogaus širdį.
Rūkantieji beveik tris kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Tabako dervos žaloja bronchų gleivinę, stiprina jos pabrinkimą. Lėtinis bronchitas – beveik neišvengiamas rūkymo palydovas. Pakinta rūkančio žmogaus plaučių audinys, sumažėjus bronchų laidumui, vystosi plaučių emfizema, kraujyje mažėja deguonies.

 


Tabako dūmuose yra apie 4 tūkstančius nuodingų medžiagų. 400 iš jų pripažintos A klasės kancerogenais – medžiagomis, sukeliančiomis vėžį žmogui. Bandymais nustatyta, kad rūkymo metu 20 proc. cigaretėje esančių medžiagų patenka į rūkančiojo organizmą, 25 proc. sudega, 5 proc. lieka nuorūkoje, o 50 procentų patenka į aplinką. Pažiūrėkime, ką drauge su cigaretės dūmais įkvepia rūkantieji:
kiekvienoje cigaretėje yra nikotino, kuris neigiamai veikia smegenis ir širdį, sukelia jos ritmo sutrikimus, arseno, kuris yra daugelio graužikams nuodyti skirtų nuodų sudėtinė dalis, amoniako, naudojamo ne tik žemės ūkyje, bet ir buitinės chemijos pramonėje, langų valikliams, grindų plovikliams gaminti. Cigaretėse yra kadmio, kuris naudojamas baterijų gamybai, formaldehido, inertinių dujų – butano, naudojamo žiebtuvėliams užpildyti. Rūkant įkvepiamas ir į aplinką patenka anglies viendeginis – smalkės, mirtinai nuodingos bespalvės ir bekvapės dujos, kurios įkvėptos suriša žmogaus kraujyje esantį deguonį. Jų yra ir automobolių išmetamose dujose.
Ne mažiau pavojingos ir cigaretės degimo metu susidarančios įvairios dervos, kenkiančios rūkančiųjų kvėpavimo sistemai.

 


10 priežasčių, dėl kurių neverta rūkyti, arba 10 faktų, kurių dažnai nežino rūkantys žmonės:

1. Rūkantį žmogų širdies infarktas ištinka 3 kartus dažniau.
2. Rūkantiesiems tenka iki 80 proc. visų plaučių vėžio atvejų.
3. Rūkančiojo širdis per metus suplaka dažniau 5-10 milijonų kartų.
4. Rūkantieji 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo sistemos ligomis.
5. Rūkantieji 10 kartų dažniau serga skrandžio opalige.
6. Jei rūko diabetu sergantis žmogus, jam reikia 20 proc. daugiau insulino.
7. Rūkantieji 2,5 karto dažniau patiria nelaimingų atsitikimų darbe.
8. Rūkymas iškreipia vartojamų vaistų poveikį.
9. Rūkančiajam sutrinka spalvų suvokimas, mažėja regėjimo laukas, silpnėja dėmesys, reakcijos greitis. Tai ypač pavojinga, jei vairuojate.
10. Rūkančių žmonių klausa silpnesnė, mažėja jų jautrumas garsui

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-04-19